Naujienos

Lie 19, 2016

ULTRAMARATONAS KALNAIS - MITAS AR TIKROVĖ? Nuo psichologinio iki fizinio pasirengimo


„Mano gyvenimo būdas – tai ruošimasis ilgiems bėgimams, kadangi tik dvi savaites per metus galiu sau leisti visiškai nebėgti“, – sako vienas garsiausių Lietuvos ultramaratonininkų. Gediminas Grinius, pernai pasiekęs įspūdingiausią savo karjeros pergalę – 127 km distanciją bėgimo varžybose Ispanijos Gran Kanarijos saloje įveikęs pirmasis bei pagerinęs šios trasos rekordą. Sportininkas įsitikinęs, kad kiekvienas galime pasiekti puikių rezultatų tiek mėgėjiškame, tiek profesionaliame sporte, tačiau itin svarbu tinkamai sudaryti treniruočių planą ir žinoti savo kūno galimybes bei jį tausoti.
 
„Netinkamas ar nepakankamas pasiruošimas, pervargimas prieš varžybas, motyvacijos stoka gali paversti kilometrus finišo link kančia, o ne malonumu. Tiek psichologinis, tiek fizinis pasiruošimas ultramaratonuose vienodai svarbūs, tačiau treniruočių planas yra vienas pagrindinių įrankių užsibrėžtam tikslui pasiekti, – teigia G. Grinius. – Visi turime skirtingas patirtis ir sporto istorijas, tad ir fizinis pasiruošimas yra individualus – kas tinka vienam, gali netikti kitam.“
 
Pasak ultramaratoninko, daugelio pagrindinių fizinių klaidų, su kuriomis susiduria pradedantieji, mėgėjai ar profesionalūs sportininkai, gali būti išvengta. „Tikrai atsikėlęs vieną rytą negali imti ir nubėgti 100 kilometrų – tam turi būti ruošiamasi žingsnis po žingsnio, pratinant kūną ir sąnarius prie kasdien didėjančių krūvių, naudojant specialias priemones, kai tik pajuntamas skausmas ar maudimas raumenyse bei sąnariuose. Mūsų organizmas yra ganėtinai protingas ir, jei palaipsniui sieksime tikslo, jis pats suras būdų, kaip atsistatyti, – dalijasi patirtimi G. Grinius, pastebėdamas, kad norint išvengti traumų ilgose distancijose, kojų bei liemens raumenų tinklas turi būti stiprinamas ne vien bėgimu, bet ir sporto salėje, tada ištvermė augs su kiekvienu nubėgtu kilometru.
 
Geriausias psichologinis pasiruošimas, anot G. Griniaus, treniravimasis kuo panašesnėmis sąlygomis, kokios planuojamos būsimose varžybose: „Kuo daugiau kartų bus išgyventi psichologiniai lūžiai, tuo sąmonė atras daugiau būdų, kaip su tais nesklandumais susidoroti, ir kaskart galimo diskomforto riba bus atitolinta.“
 
NANOTECHNOLOGIJOS ŠIANDIEN  JUDĖJIMO LAISVĖ RYTOJ!
 
Ne tik aktyviai sportuojantiems, bet ir visiems, jaučiantiems skausmą ar maudimą sąnariuose, G. Grinius pataria naudoti sveikatai nekenksmingas ir efektyvias priemones. Viena tokių – klinikiniais tyrimais pagrįstas ir nanotechnologijų pagrindu sukurtas gelis „Flexiseq Active“. Gelis yra saugus naudoti – nepatenka į kraują, neturi šalutinio sisteminio poveikio, skirtas ilgalaikiam naudojimui. Jis gali būti naudojamas net ir kartu su kitais vaistais ar po patirtų traumų.
„Flexiseq Active“ gelis pagamintas iš nanostruktūros-mikrokapsulių „Sequessome™“, kurias sudaro natūralios, žmogaus organizme esančios molekulės, vadinamos fosfolipidais. Mikrokapsulės prasiskverbia į odą ir tiesiogiai jungiasi prie sąnario kremzlės paviršiaus, todėl padeda sumažinti sąnarinių paviršių trintį, skausmą bei gerinti sąnarinio skysčio kokybę.
Gelis skirtas ne tik skausmui mažinti, bet ir profilaktikai, kad po patirto fizinio krūvio sąnariai greičiau ir lengviau atsistatytų. Jį naudoti reikėtų kelis kartus per dieną 2–3 savaites, nedidelį kiekį gelio užtepant ant bet kurio sąnario ir leidžiant jam nudžiūti 10 minučių. Gelyje esantys fosfolipidai tarpląsteliniais tarpais patenka į sąnario kapsulėje esantį sinovinį skystį, sutepantį kremzlę ir neleidžiantį jai dėvėtis. Pagerėjimas juntamas jau po poros dienų, tačiau siekiant ilgalaikio poveikio, reikėtų tęsti naudojimą visą rekomenduojamą laiką.